2011-07-24

Augalas - maistas, vaistas ir nuodas

Virgilijus Skirkevičius
Vaistininkas, žolininkas

"Tibete išmokau, kaip per mistinius dalykus prisikasti iki pragmatiškų. Supratau, kad vietoje besaikio antibiotikų rijimo gali pasirinkti lygiavertę žolę gyduolę, domėjausi, kaip padėti žmogui, jam nepakenkiant. Mūsų liaudies medicinoje dar daug šarlatanizmo, todėl svarbu susirasti gydytoją, kuriuo visiškai pasitiki, ir kuris neatmeta netradicinių gydymo būdų, nes yra su jais susipažinęs", - sakė vaistininkas ir liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.


Lakišius parodė kelią


"Kai dirbau Juknaičių vaistinėje, kartą apsilankė biochemikas vienuolis iš Amerikos, nusistebėjęs, jog mes vaikų odos ligas gydome hormoniniu tepalu, kuris tą akimirką padeda, bet ateityje jo poveikis gali būti itin žalingas.
Amerikoje esą alergijos gydomos medžių dervomis. Pasitaręs su Šimkūnaite, pradėjau gaminti tepalą nuo alergijų - iš lakišiaus aliejaus, vartotiną "ex tempore" (iš karto, pagal gydytojo receptą). Lakišius auga pelkėse, todėl jame kaupiasi daug dervų. Atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos, ieškantys efektyvios pagalbos savo alergiškiems vaikams, o aš atradau, kad vaistažolės yra lygiavertės sintetiniams preparatams, antibiotikams, ir neturi pašalinių poveikių organizmui.
Tarkime, vaikystėje nuo infekcinių ligų dažnai vartojęs gentamiciną, žmogus neįtaria, kad vėliau šis antibiotikas gali sukelti kurtumą. Mes apskritai vaistais gesiname ligą, stengiamės jų išgert kuo daugiau ir kuo stipresnių. Nežinome, kad skausmo nevalia visiškai blokuoti, tik apraminti", - vaistininkas sakė nuo to laiko susidomėjęs alternatyviu gydymu vaistinėmis žolėmis, fitoterapija, kurios dalis yra homeopatija.
Vaistininkas vienuolis iš Tibeto, beje, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje ir verčiantis Tibeto medicinos knygas į anglų kalbą, anuomet pakvietė V. Skirkevičių gilinti žinias toje šalyje. "Ir tibetiečiai pripažįsta, jog geriausia vartoti gimtos žemės, "to paties kraujo" augalus; kita vertus, pasaulis yra vientisas", - sakė pašnekovas.


Raktažolė ar beržo lapai?


Prisiminė, kaip ankstų rytą 2 kilometrų aukštyje kalnuose su Tibeto vienuoliais rinkdavo raktažoles, skatinančias medžiagų apykaitą. "Susidūriau su vakarietiškai kultūrai nebūdingu požiūriu. Jei nuskini raktažolę, nepasitaręs su augalo dvasia, jis veikia silpniau, tad lamos prieš tai gieda mantras. Tuomet iš augalo išgaunamos visos vaivorykštės spektro spalvos ir poveikiai", - pasakojo V. Skirkevičius.
Pavasariais labai svarbu mityba. Žiemą, kai organizmas ruošiasi miegui, aptunkame, padidėja virškinimo ugnis, apetitas, ir organizme susikaupia daug toksinų, užtat pavasarį mums niekas neskanu. Reikia išsivalyti. Tuomet padės raktažolė, nors manoma, jog nėra nieko stipresnio augalų pasaulyje, taip valančio druskas, kaip beržo lapai. Bet vieni beržo lapai tinka tik stambaus sudėjimo žmogui, kuriam kaupiasi druskos, kankina opaligė, cistos, kurbunkulai ir furunkulai.
O jeigu smulkaus sudėjimo, atsikišusių dantų, jautrios psichikos žmogus skundžiasi, kad jam traška kaulai, kai pasuka kaklą (dėl susikaupusių druskų), jam sveikiau gerti beržo lapų ir arbatžolių mišinį. Mat vien tik beržo lapai gali išbalansuoti, sukelti širdies veiklos problemų.


Vaistažolių mišiniai


Tibeto medicinoje minimas mirobalanas, kurį esą Buda laiko rankose ir jis turi visus šešis skonius, ir jis gali būti vartojamas vienas pats. Visų kitų vaistažolių pravartu vartoti mišinius. Jeigu vaikas ilgai geria pipirmėčių arbatą, ji gali pavojingai paveikti centrinę nervų sistemą.
"Valerijono šaknis - geriausias vaistas nuo isterijos, kai žmogus netenka "žemės po kojomis" arba pusiausvyros", - sako vaistažolių ekspertas. Tačiau įspėja, jog močiutėms ilgai geriant valerijono tinktūras ir estraktus, jie ne tik ramina, gerina virškinimą, bet ir sukelia apatiją. Žmogus greičiau sensta, vystosi senatvės silpnaprotystė. Todėl kartu su šia stipria žole pravartu gerti mėtų, sukatžolių.
Rytiečiai pataria valerijoną vartot po operacijų: gerina žaizdų gijimą. Tinka ir medetkos, jei tik žaizda negili, nepūliuojanti. Arnika tinka ištraukti karštį iš žaizdos, dezinfekuoja, kaip ir medetka, bet irgi netinka dėti ant jau pūliuojančios žaizdos.


Rytietiški samprotavimai


"Pirmiausia turime susitarti dėl požiūrio - kad turime ne tik kūną, bet ir sielą, ir gydome juos abu. Mes, vakariečiai, tarkime, gydome kepenis. Pagal rytiečius, depresija - kepenų liga. Gydymo procesas priklauso nuo gyvenimo būdo. Skauda sąnarius, tai, primityviai sakant, reiškia, kad "sunku kelti". Bet koks mus užklupęs skausmas įspėja, kad šiandien man per sunku "viską pakelti". Nebesugebam suderinti daugelio dalykų.
Jei sutarėm, kad liga veikia žmogaus kūną ir sielą, paprasta suprasti, jog neverta gydyti tik kurios kūno dalies. Sakykim, nejaučiame inkstų, kol jie veikia gerai, bet jei tik atsiranda problemų, mes jaučiame inkstus, ir visos mintys "nusileidžia" į tą organą, ir mūsų sąmonė veikia "organų lygmeny". Tai trukdo mąstyti, analizuoti pasaulį ir gyventi. Mano sodyboje viešėjusi japonė dvi valandas išsėdėjo prie upės: "Žiūrėk, kaip teka pasaulio atspindžiai". Ji ne poetė - finansininkė, tačiau Rytų kultūros žmogus moka medituoti, būti be minčių, čia ir dabar, ir suvokti pasaulio visumą. Ta moteris nesargdina savęs baimėmis."
Tibeto gydytojas vienuolika dienų po dvi valandas kalbasi su žmogumi, diagnozuoja, daro šlapimo tyrimus, dvyliktą dieną atsiskiria ir mąsto apie tą žmogų, meldžiasi, tryliktąją dieną jį pasikviečia, ir, tarkime, sako: "Jūs sergate inkstų geldelės uždegimu dėl to, kad jūs pavydite savo vaikams užgyvento turto".
Ligų priežastis paprasta ir aiški: sutrikusi harmonija su aplinka, dėl to išryškėja jausmai - pavydas (gobšumas), pyktis ir baimė. Itin stiprios individualistinės asmenybės tariasi esančios visažinės, dėl to atsiranda panieka pasauliui ir žmonėms, ir ligos, su kuriomis tenka kovoti visą gyvenimą.
Vaistininkui pasirodė įdomūs rytiečių samprotavimai, dėl ko Lietuvoje tiek daug savižudžių; dėl rūgštaus ir sūraus maisto vyravimo bei dėl šalto drėgno klimato. Maisto skonis rytiečiams labai svarbu; yra šeši pasaulio skoniai - sūrus, sutraukiantis, saldus, kartus, aštrus ir rūgštus. Ir kuo vaistinis augalas ar maistas turi daugiau skonių, tuo jis vertingesnis.
Ilgai vartojant kokio vieno skonio maistą ar augalą, veikiama žmogaus psichika. Taip pat svarbu suderinti vaistažolių veikimą; gydant plaučių ir širdies ligas, į mišinius dedama augalų, reguliuojančių ir centrinės nervų sistemos bei virškinimo trakto veiklą.
Labai svarbu, kad augalas "atitiktų" žmogų. Pagal ajurvedos mokymą, išskiriami šeši žmogaus tipai, kuriuos nustačius, tiksliai nusakomos galimos sveikatos problemos ir ligos. Ir ypač svarbu vaistažolių vartojimą derinti su paros ritmu, net metų laiku. Jeigu geri arbatas dėl sunkios inkstų veiklos, dažnų uždegimų, geriausias laikas - 17 valanda mūsų laiku.
Reikėtų žinoti, kaip moterims gerti tabletes, tarkim, pagerinti skydliaukės veiklai, sergant menstruacijomis. Tuo metu apskritai patariama vaistais nepiktnaudžiauti.


Apie įtampą ir potenciją


"Ajeras vartojamas, kai žmogų kamuoja netekties baimė. Mūsų liaudies medicinoje manoma, jog kmynai vyrus daro lytiškai nepajėgius. Rytiečiai galvoja atvirkščiai: juk kmynai saldūs, turi maitinančių ir sėklos kokybę gerinančių elementų. Tačiau kmynai "nuima" nereikalingus geismus ir priklausomybę. Jie per silpni išgydyti priklausomybę nuo narkotikų, tačiau ramina. Manoma, jog krapai malšina pavydą. Kmynai ir krapai, vartojami kartu, "nuima" mėšlungį", - sakė pašnekovas.
Kiaulpienės varo tulžį, yra ir maistingos salotos, ir stiprus vaistas. Jeigu augalas tarpsta skurdžioj dirvoj, turi kovot už būvį, kaupti daugiau maistingų medžiagų, tai jis ir žmogų stipriau gydo ir "užjaučia" nei trąšioj dirvoj suvešėjęs.
Sergantiesiems onkologinėmis ligomis geriausiai padeda amalas - parazitinis medžių augalas, žalias ir žiemą. Kaip vėžys gyvena pagal savo dėsnius ir "neklauso" žmogaus, taip amalas "neklauso" Dievo. Įrodyta, jog amalo tinktūros efektyviai gydo krūties vėžį.
Beje, rytiečiai sako, kad pirminiai vėžio simptomai - nemiga. Jei buvai aktyvus, ir staiga pasijunti išvargęs, neužmiegi, pagalvok apie save, keisk gyvenimo būdą. Tačiau jeigu prabudinėji trečią valandą nakties, didelė tikimybė, kad "streikuoja" kepenys. Nemigą įveikti padeda karštas pienas su cinamonu.
Kodėl migdo kava? Organizmas tiek išsekęs nuo stimuliatorių, jog dar vienas "botago kirtis" pakloja. Ir perdozavęs valerijono, gali tris paras neužmigti.
Yra žmonių, nuolat jaučiančių įtampą; jiems tiktų imbiero šaknis. Depresuojantiems reikėtų valgyti aitresnį, aštresnį ir saldų maistą (kinų virtuvė). Alkoholyje yra labai daug cukraus, todėl alkoholikus gydant svarbu "saldūs" žodžiai, mintys, kvapai, maistas.
"Nevalia augalams priskirti per didelių galių. Kartais reikia stiprių vaistų poveikio. Augalai negali išgydyti apendicito, nevaisingumo, tačiau kai kurie augalai turi hormoninių estrogenų, kurie veikia lytinę sferą. Tibete man paliko įspūdį afrodiziako turgūs. Stulbinamą dėmesį rytiečiai skiria lyčiai. Mes daug ko gėdijamės, ir tuo pačiu tuos dalykus suvulgariname. Tibetiečiai lytį stiprina jūros arkliukais, žolių mišiniais, kurie nuramina, veikia sąmonę. Suomių atlikti tautų spermos kokybės tyrimai yra daugiau "popsas".
Rytiečiams svarbiausia, kad gimtų sveikas kūdikis. Senovės lietuviai nėščiosioms patardavo vartoti katžolę - nuo piktos akies, ir medetkas - nuo gimdos priedų uždegimų, tačiau nėštumo metu medetkos gali išprovokuoti persileidimą, todėl geriami tik jų mišiniai", - sakė vaistininkas.


Apie nuodus...


Liaudis tiki, jog gyvatės nuodai padeda nuo visų ligų. "Gyvatės užpilas tonizuojamai veikia visą imuninę sistemą. Sukrečia organizmą taip, kad jis, pradėjęs žūtbūtinę kovą prieš gyvatės nuodus, kovoja ir su kitomis ligomis. Rupūžės nuodai tinka anginai gydyti. Tačiau prieš vartojant gyvatės užpilą degtine reikia po mėnesio patikrinti: jeigu užlašinus lašą ant augalo lapo išdega skylė, vadinasi, vartoti dar anksti. Kai ant lapo lieka tik ruda dėmė - laikas gerti", - pataria žinovas.
Ant mūsų palangių auginamas alijošius nakčiai dedamas ant pūlingų, skausmingų žaizdų, ištraukia karštį, mažina patinimą. Mes alijošiaus vengiame, kai sergame mažojo dubens organų ligomis, hemorojumi, nes sukelia kraujavimą. O štai rytiečiai sako, kad jį galima vartoti. Čia svarbu dozė. Štai mes, kai skauda dantį, "įkalame" dvi analgino tabletes. Avicena pataria tarp pirštų sutrinti tris septyntaškes boružes ir tuo skysčiu tepti skaudamą dantį. Bet išgydys tik stomatologas.


Meilė gydo


Žinome, jog karštymečiu padažnėja infartų ir insultų. Liaudies medicinos ekspertas pataria profilaktikai gerti kuo daugiau skysčių, ir ypač - džiovintų šeivamedžio žiedų arbatą su medumi. Ir beržo lapų arbatą, karštą arbatą su citrina rytą, "ant tuščio skrandžio".
O stebuklingiausias vaistas nuo visų ligų - meilė. Užsienio mokslininkai atliko tyrimą su triušiais, kurie tyčia buvo šeriami per sočiai, idant užkalkėtų kraujagyslės ir susirgtų ateroskleroze. Viena iš tiriamųjų žvėrelių grupių nesusirgo! Šėrėją įtarė vogus maistą, bet paaiškėjo, kad šis triušius tiesiog mylėjo, glostė ir šaukė vardais. Išvada - meilė gydo. Kartais mes mylim per daug ar "neteisingai": verčiame savo mažylius mokytis svetimų kalbų ar abėcėlės, kai jiems dygsta dantys, formuojasi kaulai ir raumenys. Taip atimame saugią vaikystę ir visos vystymosi galios sutelkiamos į smegenis, atimami gyvybiniai syvai iš kitų organų.
"Nepamirškime, jog genijai miršta anksti", - įspėja ponas Virgilijus.

Šaltinis:
Ivona Žiemytė
www.ve.lt

 

« Atgal

NAUJIENLAIŠKIS