Naujienos

2013-11-21
Australijoje atliktas tyrimas nustatė, kad jei nėščiosioms trūksta vitamino D, ateityje...
2013-10-29
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nevaisingumo problemos kamuoja 8–10...
2013-09-16
Kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų...

Visos naujienos | Archyvas

2011-12-02

Stresas: kasdienybė, gramzdinanti į dugną

Šią vasarą atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad patekti į stresines situacijas tenka devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų. Stresas dažniausiai patiriamas darbe ir mokymosi įstaigose, tačiau lietuvius neretai suerzina ir per žinias išgirstos politinės naujienos, apsilankymai pas gydytojus ar automobilio vairavimas mieste. Ko reikėtų imtis, kad gyvenimas nebūtų toks įtemptas, žmonės jaustųsi laimingesni ir taip jautriai nereaguotų į nereikšmingus kasdieninius nesklandumus? Į šį ir kitus klausimus apie stresą atsako vaistininkas-žolininkas Virgilijus Skirkevičius.

– Galbūt galite paaiškinti, kas tai yra stresas?
– Žmogaus patiriamas stresas yra vienas svarbiausių organizmo prisitaikymo prie gyvenimo aplinkos modelių. Organizme gaminasi vadinamieji streso hormonai – adrenalinas, kortizonas, kurie padeda prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos, aktyvina nervų sistemą, išprovokuoja širdaplakį, didina kraujo spaudimą, raumenų įtampą. Tokiu būdu organizmas ruošiasi atakai, kovai. Streso hormonai mobilizuoja organizmą‚ suaktyvina baltymų, angliavandenių, riebalų sintezę. Žmogus gali nugalėti stresą pats ir tapti atsparesnis. Tačiau kai stresas ilgai slopinamas savyje ir tampa ilgalaikiu, sukelia žmogaus nervų sistemos ir atsparumo sutrikimus. Tada sakome, kad stresas nugali žmogų. Tampame labiau pažeidžiami, nesaugūs, emociškai jautrūs – nuo isterijos iki apatijos, egoistiški, todėl ir vienišesni. Nebelieka žmogiško atvirumo, trūksta meilės, tikėjimo ir vidinės ramybės. Stresą paskelbiame blogiu, kuris neleižia ramiai gyventi ir saldžiai užmigti.


– Kodėl žmonės taip dažnai yra linkę patirti stresą?
- Tibetiečiai savo medicinos traktatuose skelbia, kad visas ligas sukelia baimė, pyktis ir pavydas. Lietuviai, kaip ir kitos Europos tautos, skelbia, kad visos ligos yra dėl nervų. O pasaulinė sveikatos organizacija seka mūsų visuomenėje vis augančią baimės ir nerimo statistiką bei pripažįsta stresą kaip ligų rizikos faktorių. Dviems pagrindinės mirčių priežastims – infarktui ir vėžiui – didelį poveikį turi ir stresas.

- Sakoma, kad stresas – nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas. Tačiau nejaugi neįmanoma gyventi be streso? Ar yra kokių nors liaudiškų priemonių, padedančių kovoti su stresu?
- Filosofas Carlas Jungas mėgdavo sakyti, kad visų tautų senieji gydymo ritualai yra labai panašūs. Jei ligonis jautrus, isteriškas, dažnai nesusivaldo, yra mieguistas netgi dienos metu, o naktį, atvirkščiai, – negali užmigti, reikia iš jo išvaryti demonus arba užkalbėti, nes žmogų nužiūrėjo blogoji akis. Tokie yra senųjų laikų gydymo ritualai. Šiandien teigiame, kad tai – nervų sistemos sutrikimai, kuriuos reikia gydyti vaistais, blokuojančiais nervų sistemos reakciją į gyvenimo aplinką. Kartais tai vienintelis būdas padėti žmogui. Nes ligonis nesusitvarko su gyvenimu, pradeda bijoti, kad realybė neatitinka jo planų. Stresas nugali ir užvaldo žmogų. Kalbu apie streso sukeltus sudėtingesnius nervų sistemos sutrikimų atvejus. O juk kartais užtenka gero žodžio ir dietos. Tikrai taip – vaisiai ir grūdai harmonizuoja protą, pieno produktai maitina širdį, o sviestas stipriną nervinį audinį. Dažnai galvojame, kokį vaistą panaudoti nerimui numalšinti ar miegui pagerinti, bet užmirštame vaistažoles. Bazilikas, pipirmėtė, šalavijas atnaujina pojūčius, suteikia mintims aiškumo. Šafranas, muskato riešutas, piene virti rožės žiedlapiai ramina ir skatina teigiamas emocijas. Paprastas galvos ištepimas sezamo aliejumi gerina miegą. Pagal senąją kinų mediciną, ajero šaknis, citrinvyčio uogos, valerijono šaknis gerina psichinę žmogaus būklę. Pats valerijono pavadinimas yra kilęs iš lotyniško žodžio „valere“, kuris reiškia „būk sveikas“. Seniau valerijono šaknį virdavo vyne ir gerdavo idant sustiprintų nervus, regėjimo aštrumą, gerintų kepenų bei inkstų darbą.


– Kokie yra augalinės kilmės maisto papildų pranašumai prieš cheminius vaistus?

– Vartojant vaistažoles pakrikusiems nervams gydyti, ypatingai svarbu suprasti, kad aukščiau išvardintos vaistažolės vadinamos nervus stiprinančiomis ir spazmus nuimančiomis. Tai reiškia, kad skirtingai nei daugelis nervų sistemai gydyti skirtų cheminių vaistų, jos neslopina nervinių impulsų, neblokuoja jų, neišjungia sergančio žmogaus iš gyvenimo, bet stiprina nervų sistemą, gerina nervinio impulso signalą, valo nervus nuo toksinų.


- Kam jūs pats teiktumėte pirmenybę?
- Kasdieniam vartojimui rekomenduočiau kapsules „Neuromed“, kurias gamina lietuviškų vaistažolių gamybos tradicijas išlaikiusi farmacinė kompanija „Valentis“. Šis valerijono šaknies, pasifloros žolės ir apynių spurgų sausųjų ekstraktų mišinys tinkamiausias žmonėms, kuriuos kankina nerimas, baimė ir nemiga. Šių trijų augalų mišinys pasižymi antispazminiu veikimu ir tinka moterims skausmingų mėnesinių metu, klimakso laikotarpiu. Jis mažina nuotaikų kaitą, perdėtą jautrumą. Į mišinio sudėtį įeinanti rausvoji pasiflora, gana dažnai naudojama vegetacinės nervų sistemos sutrikimams gydyti, nuima baimes, neuralginius skausmus, migrenos atvejais palengvina ligonio būklę.


– Neretai sakoma, kad prie vaistų greitai įprantama. Ar nėra pavojaus įprasti prie vaistažolių mišinių?
– Kinų medicina teigia, jog esant gilesniems žmogaus organizmo pakenkimams, reikia vartoti spiritines augalų ištraukas 100 dienų. Kad atsiskleistų ilgalaikis nervus stiprinantis, antispazminis vaistažolių veikimas, turi praeiti bent dvi savaitės. Jie nėra tokie stiprūs ir greiti kaip cheminiai preparatai, bet efektyvūs ir saugūs ilgiau vartojant. Pavyzdžiui, jau minėtas „Neuromed“ mišinys itin vertingas būtent tuo, kad net ir ilgai vartojant, organizmas prie jo nepripranta. Esant nerimui, įtampai, jį vartoti rekomenduojama po 1 kapsulę 3 kartus per dieną. Esant nemigai – 2 kapsules prieš miegą. Tai nėra momentinio veikimo vaistai. Trijų sausųjų ekstraktų mišinyje esančios vaistažolės stiprina nervus vartojant preparatą dvi savaites ir ilgiau. Tuo metu geriamieji lašai „Neuromed“ yra vaistinis preparatas, kurio sudėtyje yra šešių augalų spiritiniai ekstraktai. Šis valerijono šaknų, šventagaršvės šaknų, melisos lapų, apynių spurgų ir levandų žiedų ekstraktų mišinys taip pat pasižymi nervus raminančiu poveikiu. Jis ypatingai svarbus moteriškai reprodukcinei sistemai, skausmingų mėnesinių atvejais, klimakso jautrumui slopinti. Svarbu ir tai, kad visi į sudėtį įeinantys augalai gerina virškinimą, valo storąjį žarnyną, kraują, sąnarius ir nervus nuo toksinų. Kadangi tai spiritinis vaistas, jo negalima vartoti nėštumo metu ir žindant kūdikį, taip pat ir vaikams.


- O kokiais būdais jūs pats kovojate su stresu?

- Svarbiausia – stiprinti savo gyvenimo jėgą, skatinti unikalų žmogiškąjį potencialą ir jausti dėkingumą gyvenimui. Aš pats atsipalaiduodamas stengiuosi negalvoti apie ateitį ir praeitį bent dešimtį minučių. Išeinu į pievas ir mintimis, ir kūnu... Žmogui to labai labai reikia.

 

 

« Atgal

NAUJIENLAIŠKIS